- vindai
- ×vìndai sm. pl. (1) 1. žr. vindas 1: Nė grūsi, nė malsi, nė rugius pjausi, už vindų sėdėsi, drobeles verpsi JV31. Jei prisėsi dar prie vìndų, tai gavai per nagus ir nepaškudyk Graž. 2. prietaisas statinėms lenkti: Baltutis bačkas senobiškai tebdirba – ans su vìndais lenka Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.